Kumelis – apie krikštą prie „Vyčio-VDU“ vairo ir dar nepadėtą tašką žaidėjo karjeroje

Å akių „Vytyje-VDU“ dirbančiam asistentui Deividui Kumeliui Å¡i savaitÄ— buvo iÅ¡skirtinÄ— – vyriausiajam treneriui Erikui Kučiauskui apsirgus, 30-ies specialistui buvo patikÄ—tas vadovavimas komandai. AtsakomybÄ—s padidÄ—jo, bet kartelÄ— iÅ¡laikyta aukÅ¡ta.

Kumeliui dar pirmadienį buvo praneÅ¡ta apie pasikeitusius planus. IÅ¡Å¡Å«kio nepabÅ«gÄ™s vilnietis antradienį su „Vyčiu-VDU“ svečiuose 87:77 nugalÄ—jo Kauno „Žalgirį-2“, o ketvirtadienį savo aikÅ¡tÄ—je 84:79 atsilaikÄ— prieÅ¡ „KretingÄ…-Rivile“.

Po debiutinių rungtynių prie šakiškių komandos vairo Kumelis buvo tradiciškai pasveikintas rūbinėje. Kodėl gi žaidėjams nesurengus netikėtos gaivių vandens purslų procedūros?

„Emocijos labai geros. Kada nors ateis ir mano laikas, – tvirtai apie krikÅ¡tÄ… tinklalapiui nklyga.lt tarÄ— Kumelis. – Susidarius tokioms aplinkybÄ—ms, niekas per daug nesikeitÄ— – ruoÅ¡Ä—mÄ—s rungtynÄ—ms taip, kaip visada. Su Eriku tikrai dirbame koja kojon. Nebuvo kažko neįprasto, tiesiog buvo jausmas, kad atsakomybÄ— – jau tik mano rankose, o ne patariamoji. Susitvarkiau.

Jaudulys buvo tikrai didelis. Komanda pasitaikÄ— irgi principinÄ—, turbÅ«t visi norÄ—tų turÄ—ti debiutÄ… prieÅ¡ „Žalgirio“ dublerius. Tikrai mÄ—gavausi tuo vaidmeniu ir viskas susiklostÄ— gerai. O Å¡iaip darbai ir procesas tÄ™siasi, viskas taip pat.“

Kumeliui vyriausiojo stratego pareigos nÄ—ra naujovÄ—. Kaip pats vÄ—liau teigÄ—, jaudulys buvo ne naujoko.

Regionų krepšinio lygos B divizione jis treniruoja VDU sporto studijų komandą. Be to, pridėkime čempionišką patirtį diriguojant Lietuvos trijulių jaunimo rinktinėms.

Naujame vaidmenyje pamažu įsitvirtinti siekiantis Kumelis dar praÄ—jusiame sezone atstovavo „Vyčiui-VDU“ kaip žaidÄ—jas. Per 40 rungtynių jis užfiksavo 9,3 taÅ¡ko, 4,7 rezultatyvaus perdavimo bei 11,3 naudingumo balo rodiklius.

Išgirdęs klausimą apie krepšininko karjeros pabaigą, vilnietis mojo ranka.

„Labai paprastai: krepÅ¡ininko karjera nÄ—ra baigta. ÄŒia padÄ—kime taÅ¡kÄ…“, – juokdamasis teigÄ— ir apie tai iÅ¡siplÄ—tÄ— Kumelis.

Tinklalapyje nklyga.lt – Kumelio mintys apie transformacijÄ… iÅ¡ žaidÄ—jo į treniravimÄ…, abu viename, sunkiÄ… traumÄ…, intensyviÄ… kasdienybÄ™, prisiminimus iÅ¡ Nyderlandų bei „Vytį-VDU“.

– Deividai, kaip apskritai jautÄ—tÄ—s vyr. trenerio rogÄ—se „URBO-NKL“ lygyje? Vildamasis užsiminÄ—te, kad ir jÅ«sų laikas kada nors ateis.
– ÄŒia vienareikÅ¡miÅ¡kai. TÄ… vyr. trenerio kÄ—dÄ™ jau užimu. VDU suteikÄ— galimybÄ™ – treniruoju RKL B divizione VDU sporto studijų komandÄ…. Toks apsiÅ¡lifavimas jau kaip ir vyksta. Tikrai ten galiu iÅ¡sibandyti daug dalykų, pasižiÅ«rÄ—ti, kas veikia, o kas neveikia. Ir tai daryti be spaudimo. Labai labai esu dÄ—kingas VDU už tai. 

Kaip sakiau, jaudulys buvo, bet jis nebuvo naujoko. BÅ«tent tas treniravimas Regionų lygoje duoda begalinį pasitikÄ—jimÄ… ir norÄ… tobulÄ—ti. Tiek iÅ¡ teisÄ—jų pusÄ—s, tiek kÄ… gali kaip vyr. treneris, ko negali. Labai daug… ViskÄ…, kaip kempinÄ— gręžiu, spaudžiu ir žiÅ«riu, kas gaunasi.

– Po praÄ—jusio „URBO-NKL“ sezono pats nustojote žaisti, jokio praneÅ¡imo apie karjeros pabaigÄ… nebuvo. Kokia situacija?
– Labai paprastai: krepÅ¡ininko karjera nÄ—ra baigta. ÄŒia padÄ—kime taÅ¡kÄ… (juokiasi). KrepÅ¡inio karjera nÄ—ra baigta, niekada to nesakiau ir niekada tokio sprendimo nepriÄ—miau. 

VasarÄ… patyriau traumÄ…, todÄ—l liko koncentracija vien į treniravimÄ…. Anksčiau buvau combo – tiek treniravau, tiek žaidžiau. 

– Ar galÄ—tumÄ—te patikslinti, kokia trauma ir kada planuotumÄ—te sugrįžti į aikÅ¡tÄ™?
– Kryžminio kelio raiščio trauma. O dÄ—l antros klausimo dalies, tai yra sprendimai. Jie bus priimami vÄ—liau.

Kaip sakau, žaidėju būti yra lengviau, čia šimtu procentų. Nuo krepšinio malonumo, kaip treneris, tu tikrai neatitolsti. Tą visą dopaminą pasikrauni, jo būna labai daug.

Ir žaisdamas aÅ¡ bÅ«davau toks, kuris labiau atlieka trenerio vaidmenį. Tas pasakymas „įžaidÄ—jas – aikÅ¡tÄ—s generolas“, manau, atitiko mano stilių tiek tada, kai rungtyniavau „Vytyje-VDU“, užsienyje ar kažkur kitur.

– Sunki trauma patirta bÅ«nant 30-ies. PrieÅ¡ tai daugiausiai metų – įskaitant pastaruosius dvejus su „Vyčio-VDU“ apranga – praleidote „URBO-NKL“, taip pat paragavote LKL, Portugalijos ir Nyderlandų krepÅ¡inio. KÄ… galÄ—tumÄ—te papasakoti apie krepÅ¡ininko karjerÄ… iki Å¡ios pertraukos?
– Ji tokia gana įdomi. Pasibandžiau ir LKL, kur buvau epizodinis, 10 minučių žaidÄ—jas. Tuo metu atrodÄ—, kad manÄ™s tai netenkina. IÅ¡važiavau į užsienį, labai tuo džiaugiuosi. Kaip sakÄ—te, paragavau tiek Portugalijos, tiek Olandijos krepÅ¡inio. PasisÄ—miau patirties kaip žaidÄ—jas, o tai dabar labai padeda su mintimis treniruojant. 

Grįžau į LietuvÄ… su idÄ—ja, kad norÄ—siu bÅ«ti treneriu. Ir tokiu esu. Tam reikia ir studijų. „Vytis-VDU“ tikrai pasiÅ«lÄ— puikias sÄ…lygas pasibaigti treniravimo studijas ir taip pat žaisti. Treniravimas 3×3 krepÅ¡inyje mano gyvenime yra jau gana ilgai, 5×5 krepÅ¡inyje treniravau ir jaunimÄ… Olandijoje. Ten buvo tokia, kaip pas mus, „Talentų karta“. 

Nesu nutolęs ir tas combo darbas krepšinyje pasirodė man labai geras. Savęs, pavyzdžiui, LKL jau nebemačiau. Manau, nereikia tęsti tų svajonių ir koncentruotis į kitus dalykus.

– Liekant prie Nyderlandų, ten su pertraukomis atstovavote trims komandoms. Å i kryptis lietuviams nÄ—ra labai dažna. Kokį lygį sutikote?
– IÅ¡ tikrųjų, taip, labai buvo įdomu pamatyti, kas ten per lygis. Mes visada bandome lyginti tas lygas, o jos tiesiog nepalyginamos.

Mes žaidžiame skirtingą krepšinį, ten yra daugiau legionierių. Apatinės lentelės komandos tikrai nėra aukšto lygio, nėra labai profesionalios. Topinės komandos žaidžia ir FIBA Europos taurėje, dar kažkur. Belgijos ir Nyderlandų lyga turi savo žavesio, duoda kažką kitokio. Todėl kažkiek ir belgų krepšinį pažįsti.

Tikrai įdomi lyga, bet dÄ—l stiprumo sunku pasakyti – nei LKL, nei „URBO-NKL“. Toks per vidurį. Galiu pasakyti tiek, kad kitoks krepÅ¡inis ir kažkoks kratinys.

– Ar patiko gyvenimas toje Å¡alyje? Visgi vienintelÄ— ilgesnÄ— legionieriaus patirtis, turbÅ«t nemažai pasiÄ—mÄ—te iÅ¡ tos kultÅ«ros.
– Taip, Olandijoje praleidau iÅ¡ viso gal penkerius metus. Tikrai patiko jų taisyklÄ—s, bendravimas. Sakau, žmona juokiasi iÅ¡ manÄ™s, kad grįžęs į LietuvÄ… sveikinuosi su praeiviais ir panaÅ¡iai. MÅ«sų mentalitetas nuo jų tikrai skiriasi. Parsivežiau tokio galbÅ«t vakarietiÅ¡ko požiÅ«rio. Kalbu tiek apie treniravimÄ…, tiek apie komunikacijÄ…, tiek apie kitus dalykus.

– 3×3 krepÅ¡inio link sukote dar užpernai, dabar treniruojate Lietuvos jaunimo trijulių rinktines. Kaip sekasi, į kokius tikslus taikotÄ—s asmeniÅ¡kai?
– Toje 3×3 rinktinÄ—je sieki visada pats bÅ«ti. NeiÅ¡eina ateiti per priekines duris, bandai ateiti per galines. Turiu omenyje, kad ne kaip žaidÄ—jas, o kaip treneris.

Vėlgi, Olandijoje pradėjau treniruoti U23 rinktinę. Grįžau ir treniravau Lietuvos U23 rinktinę. Rezultatai, manau, kalba patys už save. Praėjusiais metais tapome planetos čempionais, ko iki tol nėra buvę.

Tiesiog mÄ—gaujuosi procesu. Tai įneÅ¡a daug spalvų į 5×5 krepÅ¡inį, kai visÄ…laik vasaras praleidi prie žaidimo su trijulÄ—mis. Mintys vis tiek bÅ«na kitokios, generuoji tas idÄ—jas. Kaip sakau, atsiranda tų apgautukų. MÄ—gaujiesi darbu, nes jis suteikia emocijų. O jų 3×3 krepÅ¡inyje bÅ«na begalybÄ— per trumpÄ… laikÄ….

– Sugrįžtant prie „Vyčio-VDU“ žaidimo „URBO-NKL“, Titas JanuÅ¡evičius žaidžia taip, lyg bÅ«tų Å¡imtu procentų atgavÄ™s pasitikÄ—jimÄ… po retesnių progų LKL. Apie tai jis kalbÄ—jo ir tinklalapiui nklyga.lt. KÄ… manote apie jo žaidimÄ… pastaruoju metu? 20 rungtynių paeiliui pelno bent 13 taÅ¡kų.
– Jis stengiasi atrasti save iÅ¡ naujo, pasakysiu taip. Kadangi nuÄ—jo į LKL, susidÅ«rÄ— su fiziÅ¡kumu, o su juo „URBO-NKL“ mes susiduriame tikrai rečiau. Visiems yra labai sunku grįžti po sezono nežaidimo. Dabar sunkiau yra ir Giedriui Stankevičiui (VilkaviÅ¡kio „Perlo-Go“ aukÅ¡taÅ«giui), kuris taip pat grįžęs iÅ¡ LKL.

Tas nežaidimas pakiša koją. Galbūt tu galvoji, kad buvai aukštesniame lygyje, o iš tikrųjų tu nežaidei, neturėjai praktikos. Yra sunku įsivažiuoti iš naujo, reikia atrasti savo vaidmenį.

Visi žinome Tito stiprybes. Jis mÄ—gsta uraganinį puolimÄ…, yra toks ne lietuviÅ¡ko tipo žaidÄ—jas. Achilo kulnÄ… taip pat visi žinome. Dirbame su tais dalykais, stengiamÄ—s jam padÄ—ti, jis – mums. TikimÄ—s, kad iÅ¡gausime tÄ… geriausiÄ… rezultatÄ….

– Vienas vedlių Rokas Jocys nepadeda komandai nuo sausio 19 dienos, praleido ketverias rungtynes. Kas jam nutiko?
– Traumų nÄ—ra. Kaip treneris juokavo, tokiu laikotarpiu kiekvienais metais mums reikia, ar rentgeno, ar kažko, jog nustatytume, kada kas sirgs. Su tuo turime labai daug problemų. Treneris taip pat prisiÅ¡nekÄ—jo (juokiasi). Liga, nieko rimto.

– Pastaruosius tris sezonus Å akių komanda niekaip neprasibraudavo tarp keturių stipriausių klubų ir reguliariajame sezone finiÅ¡uodavo penkta. Kokios ambicijos šįkart nulaužti tÄ… kodÄ…, ar aÅ¡tuntfinalio etapo praleidimÄ… matytumÄ—te kaip privalumÄ…?
– Net nežinau… Manau, kad jokio skirtumo – gali žaisti, gali nežaisti. Reikia susikoncentruoti į tai, kas tavÄ™s laukia, ir tiek. Å iemet mes tÄ… etapÄ… praeisime. Tik tiek – Å¡iemet mes tÄ… etapÄ… tikrai praeisime.

– Pabaigai, norÄ—tųsi apibendrinti jÅ«sų dabartinÄ™ kasdienybÄ™: treniravimas 5×5, 3×3, asistento pareigos „Vytyje-VDU“, vienos sunkiausių traumos krepÅ¡inyje reabilitacija, studijos, nepamirÅ¡tant kitų dalykų. Ar nereikia persiplÄ—Å¡ti per save?
– KasdienybÄ—, kaip sakau, yra maloni monotonija. Gyveni krepÅ¡iniu, viskas sukasi aplink tÄ… patį. Kiekvienas rytas prasideda nuo treniruotÄ—s. Per pertraukas pasižiÅ«ri į save, atlieki reabilitacijas.

Viskas vis tiek yra VDU sporto centre. PlÄ—Å¡ytis tiek nereikia. Atsidavimas tikrai yra didelis. Vis tiek prioritetas yra tas, kad visi baziniai dalykai eina į „Vytį-VDU“, tuomet į RKL. O 3×3 yra vasaros projektas, tiesiog dÄ—liojiesi gaires ir stengiesi numatyti, kas ir kaip bus vasarÄ…. Kaip sakiau, RKL daugiau koncentracija į procesÄ…, o „URBO-NKL“ – į rezultatus.